Tenisas žaidžiamas stačiakampio formos aikštelėje, kurios dvi puses skiria tinklas. Žaidėjai turi smūgiuoti kamuoliuką per tinklą į priešininko aikštelę, neleisdami kamuoliukui daugiau nei vieną kartą atsitrenkti į jų pusę. Tikslas – pelnyti taškų pataikant smūgius, kurių varžovas negali grąžinti. Priklausomai nuo turnyro, (pvz., wimbledon) rungtynės paprastai žaidžiamos geriausiais trimis arba penkiais setais.

Vienetų teniso varžybose du žaidėjai varžosi vienas prieš kitą, o dvejetų varžybose – dvi komandos po du žaidėjus. Pagrindinis skirtumas – padėtis aikštelėje ir strategija, nes žaidžiant dvejetų varžybose reikia daugiau koordinacijos tarp komandos draugų.

Taip, galima atlikti statymus dėl turnyro baigties ir nuspėti, kuris žaidėjas taps čempionu. Šis pasirinkimas prieinamas didžiuosiuose teniso turnyruose, įskaitant „Didžiojo kirčio“ turnyrus.

Yra keletas gerai žinomų teniso varžybų, kurios pritraukia viso pasaulio dėmesį. Keturi pagrindiniai turnyrai, dar vadinami Didžiojo kirčio turnyrais, yra šie: Australijos atvirasis, Prancūzijos atvirasis teniso turnyras (Roland Garros), Vimbldonas ir „US Open“. Šiuose turnyruose pasirodo geriausi teniso talentai ir jie yra labai svarbūs tiems, kurie atidžiai stebi šią sporto šaką. Kiti populiarūs turnyrai – ATP turo finalai, Daviso taurė ir WTA finalai.

Jie yra apskaičiuojami pagal įvairius veiksnius. Koeficientams įtakos gali potencialiai turėti tokie veiksniai kaip žaidėjo reitingas, pastarojo meto forma, pasirinkta danga ir tarpusavio dvikovų istorija. Remdamiesi šiais duomenimis, nustatome įvairių baigčių koeficientus, įskaitant mačo nugalėtojų, setų ir turnyrų rezultatų koeficientus.

Tenisas žaidžiamas ant įvairių dangų: žolės, molio ir kietos dangos kortų. Kiekviena danga turi įtakos kamuoliuko greičiui ir atšokimui. Pavyzdžiui, žolės kortuose kamuoliukas paprastai būna greitesnis su mažesniais atšokimais, palyginus su molio kortais, kuriuose kamuoliukas atšoka aukščiau ir lėčiau.